Daugelis žmonių pradeda svorio metimo kelionę sutelkdami dėmesį tik į tai, ką valgo, tačiau ignoruoja savo emocinį foną. Visgi psichologija vaidina svarbų vaidmenį: stresas, nuovargis, nerimas ar žema savivertė dažnai skatina emocinį valgymą.

Norint pasiekti ilgalaikių rezultatų, būtina atpažinti situacijas, kurios sukelia nenumaldomą norą valgyti – tai gali būti ne alkis, o poreikis nusiraminti, atsipalaiduoti ar net išvengti nemalonių emocijų. Žurnalo vedimas ar sąmoningumo praktikos (pvz., dėmesingas valgymas) padeda geriau suprasti šiuos impulsus.

Kitas svarbus veiksnys – tikslų išsikėlimas. Reikia vengti nerealistiškų lūkesčių, kurie tik kuria spaudimą ir nusivylimą. Maži, pasiekiami žingsniai sukuria pagrindą ilgalaikiam elgsenos keitimui. Pavyzdžiui, tikslas „nevalgyti vėlai vakare“ yra labiau įgyvendinamas nei „numesti 10 kg per mėnesį“.

Pozityvus požiūris į save – dar viena esminė sąlyga. Savigrauža, kaltė ar gėda tik sustiprina emocinį valgymą. Psichologų rekomendacija – ne bausti save, o skatinti: pastebėti pažangą, net jei ji nedidelė.

Jeigu vidinės kovos tampa pernelyg sudėtingos, verta kreiptis į specialistą – psichologą ar mitybos terapeutą. Sveikas svorio metimas visada prasideda galvoje.